FB puslapio įvadas.

Šią mintį galima praplėsti. civilizacijos lygis tiesiogiai proporcingas motinos instinkto bei senų ir neįgalių žmonių alimentacijos lygiui.
 Žodis alimentacija yra kilęs iš lotynų kalbos. Аlimentum-maistas, išlaikymas.
Žmogaus  gimimas (žmogiškumo gimimas) prasidėjo tuomet kai buvo pradėta globoti senius, paliegusius ir vaikus likusius našlaičiais. Tai čia prasidėjo dar pirmykštėse santvarkose. Kitaip mes nebūtume perėję į aukštesnes santvarkas. Kitaip nebūtume sukūrę kultūrą ir civilizaciją.
Kai visuomenė negloboja, ne alimentuoja savo narių, prasideda degradacija. Nes kiekvienas nejučia įsivaizduoja save jo vietoje ir darosi neramu. Tai gali atsitikti tuomet kai vyksta karai, nesantaikos. Taip atsitiko kai Europoje vyko religiniai karai ir nesantaikos. Tuomet žmonės bėga į naujus kraštus ir ten kuria  bendruomenes. Kuria lyg ir iš naujo.
 Šiaurės ir Pietų Amerikos susiformavo iš pabėgusių europiečių nes tuo metu čia vyko religiniai ir kitokie karai. Pagaliau nederlinga ir skurdi dabartinė Šveicarija sugebėjo sukurti bendrijas, prasigyventi dėka tiksliosios mechanikos bei optikos (tuo metu aktyvia vystėsi amatai). O iki tol Šveicarija buvo labai ir labai neturtingas kraštas. Duona pas juos dažnai baigdavosi iki Kalėdų.
 Ir net XX amžiaus pradžioje žydai kėlėsi į savo istorines žemes ir vėl iš naujo kūrė bendruomenes (kibucai), bei valstybę. Čia buvo labai trumpa istorinė apžvalga, kuri aiškiai parodo, kad žmonės moka kaip ir iš naujo kurti bendruomenes ir taikiai  gyventi.
 O dabar kitas ir pats svarbiausias klausimas. Kaip žmonės kūrė naujas bendrijas, bendruomenes? Po to kai jie išsirinkdavo ar nusipirkdavo žemes, buvo priversti statytis namus. ir dažniausiai jie statė padėdami vieni kitiems. O dažnai pirma pastatydavo vieną namą, kuriame  gal būt visi pradžioj ir gyvendavo, vėliau statydavo antrą, trečią ir t.t. Dažnai pradžioj net kartu maitindavosi, bendrai prižiūrėdavo mažamečius  vaikus ir t.t. Kitaip sakant jie daugelį dalykų darydavo bendrai ir tik tokiu būdu   prasigyveno.
 Kitaip sakant, žmonės ieškodavo naujų teritorijų, naujų erdvių kurti tokį gyvenimą kaip jie tai suprato. Šiandien nauja erdvė, nauja "amerika" yra internetas, kuriame galima kurti bendriją ar bendruomenę, vesti ūkinę veiklą ir bendrai kurti gyvenimą. Apie tai bus šis puslapis.

Savižudybės anatomija.

 Pagrindinis gamtos dėsnis yra IŠLAIKYTI FORMĄ. Tiek negyva gamta, tiek gyva stengiasi išlaikyti jai suteiktą formą. Tiek atomas, tiek akmuo stengiasi išlikti ir priešinasi bandymams juos suskaldyti. Gyvoji gamta pav. medis tam, kad išlaikyti formą stengiasi pritraukti tai kas naudinga ir atmesti kas žalinga. Šaknimis iš žemės traukia tik tai kas naudinga, atmesdami kas nenaudinga. Gyvūnija taip pat stengiasi išlaikyti savo formą iš visų jėgų. Sliekas ir tas, pajutęs žvejo kastuvą, neria kuo giliau.
Žmogus tikrai ne išimtis ir stengiasi išsaugoti save ir net būt laimingas. Laimė yra žmogaus formos sudedamoji dalis. Kitaip sakant malonumas taip pat yra forma.
 Kas atsitinka kai žmogus nėra laimingas? Jis stengiasi išsaugoti savo formą todėl paprastai kaltina kitus. Mama kalta, tėtė kaltas, kaimynai blogi ir apskritai aplink vieni "svolačiai". Užmiršau, dar Landsbergis, konservatoriai, visi kalti. 95 procentai žmonių taip mąsto. Ir tik 5 procentai mąsto visiškai kitaip. Jie kaltina save. Pagal vektorinę psichologiją tai yra klausos vektoriaus žmonės. Jų psichika evoliuciškai susiformavo kitaip. Jie skiria savo kūną nuo psichikos. Ta prasme jie teisūs nes mūsų psichika yra bendra, o išgyvenimai atskiruose kūnuose skirtingi, individualūs. Taigi jie kaltina savo kūną. Taip, nejučia pas juos ateina suicidinės mintys.  O čia  jų didžiausia klaida. Jie negalvoja, kad nusižudydami žus. Jie galvoja tik tai, kad atsikratys savo kūno, kaip visų nelaimių šaltinio.
 Kas atsitinka kai kūnas palieka palangę, išsprūsta taburetė iš po kojų, paspaudžiamas gaidukas ir t.t.
Kūnas, pagal visuotinius dėsnius nenumaldomai lekia link asfalto. O psichika  iš visų jėgų stengiasi išlaikyti savo formą-atsistoti atgal ant palangės, taburetės ir t.t. Ir įvyksta pats baisiausias dalykas ko  negali išgyventi žmogus. PRAGARAS. Paprastai žmogus nespėja nukristi ant asfalto (2-3 sekundės), jis  miršta anksčiau. Plyšta jo širdis. Gydytojai žino, kad širdis paprastai plyšta nuo nepakeliamo skausmo.
 Gilesnis savižudybės  aiškinimas  iš esmės negalimas be kabalos žinių. Bet jei trumpai tai savižudis nusikalsta aukščiausiai jėgai. Ir tai jis suvokia tik tuomet kai kelio atgal nėra. Aukščiausia jėga tai ta kuri suteikia gyvybę tiek sėklai, tiek bet kuriam kitam gyvūnui ar augalui. Jis vienintelis nusikalsta aukščiausiai jėgai. Joks, kad ir pats didžiausias žmogžudys Hitleris ar kt. nenusikalsta prieš aukščiausią jėgą. Jie nusikalsta prieš žmones, prieš žmoniją ir gali būti žmonių teisėtai teisiami. Galima jiems skirti mirties bausmę ar kalėjimą iki gyvos galvos. Čia jau kaip nuspręs žmonės. Bet prieš aukščiausią jėgą jie nenusikalsta.
 Taigi, aukščiausia jėga nebaudžia didžiųjų žmonijos nusikaltėlių, bet  baudžia geriausius, mylimiausius žmonijos poetus kurie pakėlė  ranką prieš save.

Vektorinė psichologija (pratarmė).

Nutariau rimtai užsiimti vektorinės psichologijos skleidimu Lietuvai. Reikia, netgi būtina.
Kas tai per dalykas?
Jeigu trumpai tai gamta mums skyrė tam tikrus vaidmenis, kad mes kaip tam tikra gyvybės rūšis išliktume ir pratęstume save laike. Panašiai kaip bitės, skruzdės ir kiti bendruomeniniai gyvūnai, turi skirtingus savo vaidmenis, kad išgyventų avilys, skruzdėlynas. Taip ir žmonių bendruomenė yra suskirstyta į aštuonis vaidmenis. Šiuos vaidmenis  mes vadiname vektoriais.
 1. Pagrindinis medžiotojas-stiprus, raumeningas, ištvermingas.
 2. Šoninis medžiotojas alimentatorius-miklus, vikrus medžiotojas greitai susigaudantis realioje situacijoje. Karo metu vidurinės grandies karininkas, taktikas.
 3. Vadas. Tai ta persona kuri labiau rūpinasi visa banda nei savo asmeniniu gyvenimu. Altruistas.
 4. Namų, uolos, gyvenvietės sargas. Tai stiprus, bet ne greitas, ne medžiotojas, o  saugantis uolą, moteris ir vaikus. O taip pat būsimas pedagogas ruošiantis būsimuosius karius, medžiotojus.
 5. Dienos sargas. Pasižymintis ypatingai geru matymu. Sakysim šviečiant saulei į  akis sugeba pamatyti leopardą krūmų fone. Paprastas žmogus to nesugeba.
 6, Nakties sargas. Pasižymintis ypatingai gera klausa. Sugeba diferencijuoti garsus. Sakysim lengvai atskiria lapų šlamėjimą nuo šakelės traškėjimo po leopardo kojomis. Kai banda suminga, jis vienintelis yra fiziškai aktyvus ir budrus.
 7. Oralinis vektorius. pasižymintis iškalba ir skonio pajautimu. Būtent jo dėka atsirado kalba.
 8. Uoslės vektorius. Pasižymintis ypatinga uosle ir sugebantis už kelių kilometrų pajust, užuosti priešą. plėšrūną.
 Maždaug taip trumpai apibūdinau vaidmenis kurie mums yra duoti genetiškai.
Problema kaip  šiuos vaidmenis pritaikyti šiuolaikiniame sociume.
 Supažindinimą su vektorine psichologija aš dalinsiu į dvi dalis: pirma tiems kurie supranta rusiškai (jiems pateiksiu rekomendacijas, kokius video klausyti), kas nesupranta rusiškai reikės pamažu versti, adaptuoti ir t.t.

Vektorinė psichologija

Man patapo keista, kad surinkus lietuviškame Google "Vektorinė psichologija" išmeta tik kažkada mano rašytą straipsniuką blog'e, bei mano pačio užvestų samprotavimų atskiruose forumuose. Ir nieko daugiau.
 Kaip ir keista. Bet, kadangi ši psichologija yra rusų išradimas, o mūsuose labai nemadinga domėtis tai kas rusiškai tai kaip ir nieko keisto.
O be reikalo. Tai labai pragmatiška, tikrai žemiška psichologija galinti daugeliui padėti surasti save. Ir ne tik save, bet ir padėti savo vaikams artimiesiems, bendradarbiams ir t.t.

Įsivaizduokime būsimų žmonių bandą. Sakysim tai dar net ne homo sapiens, o kažkas panašaus į beždžionių bandą, mokančią  bendrai medžioti, ar spręsti kažkokias  bendras problemas. Tokio dalyko kaip socialiniai vaidmenys dar nebuvo. Visi veiksmai spręsdavosi instinktyviai.
 Sakysim vyriškoji bandos dalis sumedžiojo laimikį (tegul  bus kokį,  mamutą), partyso prie savo namų ir guli visi pasliki, pavargę, miega. Tokiu metu kai stipriausia bandos dalis yra neveiksni, juos gali užpulti kas tik nori ir visą gentį sunaikinti. Bet jei tai  normali, sveika banda tai būtinai atsiras toks žmogelis kuris  turi gerą klausą (klausos vektorius), nemiega iki išnaktų (pelėda) ir sugeba atskirti lapų šlamėjimą nuo vėjo ar  šakelės traškėjimo po tigro ar kitokio priešo kojomis. Ir jei tik pajus tikrą pavojų laiku prikels gentainius ir visi išsigelbės.



 Taigi, aš pabandžiau kažkaip nupiešti pirmykščius žmones ir  parodžiau ur vieno vektoriaus reikšmę (klausos vektoriaus). O tokių vektorių yra aštuoni. Visi jie reikalingi, kad tam tikra bendruomenė (gentis, kaimelis, gyvenvietė) būtų kaip vientisas organizmas.
 Taip  kaip gamta reguliuoja, kad vyriškos ir moteriškos giminės atstovų būtų po lygiai 50/50. Lygiai taip gamta reguliuoja, kad aštuoni vyraujantys vektoriai būtų bendruomenėse. Žinoma būna ir išimčių, nelaimingų atsitikimų. Tuomet žūsta, nyksta gentis, miršta tautos ir t.t.
 Lygiai taip kaip sveikas bičių spiečius (avilys) turi turėti: motinėlę, traną, bites darbininkes, žvalgus, karius ir t.t. Lygiai taip pilnavertės žmonių bendruomenės turi savo viduje turėti atskirus narius kurių vidiniai siekiai kaip ir būtų skirtingi, bet bendrai visumai jie yra reikalingi.
 Šiuos dėsningumus atrado vektorinė psichologija arba dar kitaip vadinamas  sisteminis vektorinis mąstymas.
   Internetinėje erdvėje apie vektorinę psichologiją aš radau tik du autorius. Tai

Ю.Бурлан, kuris yra profesionalus psichologas ir 

Вячеслав Юнев, kuris, deja, nėra profesionalus psichologas, bet medžiagą pateikia įdomiau, artistiškiau. 

Jurijaus Burlano video rasite Čia, O Večislavo Junejevo čia.

Bet asmeniškai aš rekomenduoju pirmiausiai pasiklausyti Junejevo antrą įvadinę paskaitą ir tai ne visą, o tik iki 60  min. kurioje jis labai taikliai ir artistiškai apibūdina visus aštuonis vektorius: 

šiam kartui tiek.